Vienas paprastas tėvų įprotis, kuris sustiprina vaiką visam gyvenimui

Gyvenimas šiandien lekia greitai – darbai, buitis, susitikimai. Kai, turint mažą vaiką, dar pavyksta rasti laiko draugams ar laisvalaikiui, jaučiamės tarsi laimėję aukso puodą. Ir vis dėlto, net atradus balansą, dažnai atrodo, kad vieno dalyko visada trūksta – laiko savo vaikams. Jo, rodos, visada per mažai.

Ką daryti, jei praleidus kelias valandas su savo vaiku po darbo atrodo, kad to vis tiek maža?

Psichologijos mokslas sako paprastą, bet svarbų dalyką: net viena valanda per dieną, skirta tik vaikui, gali turėti didžiulį poveikį jo emocinei raidai. Nors tyrimai rodo, kad laiko, praleidžiamo su savo vaiku, kiekis yra reikšmingas, svarbu ne tik kiek laiko praleidžiame, bet ir kaip jį praleidžiame: ar mūsų dėmesys vaikui yra nedalomas, ar tikrai būname tik su juo (be televizoriaus ar pasyvaus vaikščiojimo prekybos centre).

Socialiniuose tinkluose kartais matome tėvus, kurie giriasi galintys dirbti iš namų ir tuo pat metu prižiūrėti vaikus. Tuomet gali kilti kaltės jausmas, jei savo vaiką paliekate darželyje, auklei ar seneliams. Tačiau verta prisiminti: jei galite skirti daugiau laiko savo vaikui – puiku. Svarbiausia įvertinti, ar tas laikas bus skirtas tik jam. Jei daugiau laiko skirti negalite – orientuokitės į kartu praleidžiamo laiko kokybę. Santa Claros universiteto 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad tėvų pastangos gerinti bendravimo su vaikais kokybę ir stiprinti ryšį turi teigiamos įtakos vaikų savivertei ir netgi jų akademinei raidai.

Britų psichoanalitikas Donaldas Winnicottas XX a. viduryje kalbėjo apie „pakankamai gerus“ tėvus – tuos, kurie pastebi vaiko poreikius ir reaguoja su šiluma. Jo pagrindinė mintis aiški: nebūtina būti tobulu, svarbiausia – būti pasiekiamu ir tikru. Galite užduoti sau šiuos klausimus: ar pastebiu, ko nori mano vaikas? Ar tuos poreikius atliepiu? Ar esu autentiška/-as su savo vaiku?

Prieraišumo teorijos kūrėjai Johnas Bowlby ir Mary Ainsworth pabrėžė: patikimas tėvų buvimas formuoja saugų prieraišumą, kuris vaikui tampa tvirtu pagrindu visam gyvenimui – nuo pasitikėjimo savimi iki gebėjimo kurti artimus santykius.

Tad koks tas paprastas įprotis, kuris galėtų sustiprinti Jūsų vaiko psichologinį atsparumą? Tai – kasdien skirti nedalomo laiko savo vaikui. Tai laikas be telefono rankoje, be skubėjimo.

Galbūt kartu kepate blynus ir juokiatės iš pabirusių miltų? O gal kuriate pasaką prieš miegą, kur Jūsų vaikas sprendžia, kokios spalvos bus drakonas ir ką jis valgys pusryčiams? Gal skaitote „Giliaus laiškus“ ir aptariate, ką ežiukui vertėtų daryti vienoje ar kitoje situacijoje? Na o gal renkate akmenukus parke ir spėliojate, į ką jie panašūs? Būdų yra įvairių. Svarbiausia – kad vaikas jaustų: „Šiuo metu mama ar tėtis yra čia tik su manimi.“

Šitas paprastas, kasdienis įprotis – skirti nedalomą dėmesį savo vaikui – yra dovana, kuri stiprina ne tik Jūsų vaiką, bet ir Jus pačius, kuriant gyvenimą, kupiną pasitikėjimo ir artumo.

--------------------------------------

Šaltiniai, kuriais remiamasi:

• Mokslinis straipsnis apie kokybės svarbą bendravime: PMC7325610

• Apžvalga: „Quality vs Quantity in Parenting“ – Shared Parenting Scotland (čia)

• Straipsnis „Quality Time vs Quantity Time in Parenting“ – Focus on the Family (čia)

• Straipsnis apie laiko kokybę svarbą – The Washington Post: „Making time for kids: quality trumps quantity“ (čia)

• Nuotraukos autorė - Kelli McClintock (Unsplash).