Kaip skaityti ir diskutuoti su 4–6 metų vaikais

Skaitymas kartu su vaikais – tai ne tik smagus laikas su knyga rankose, bet ir puiki galimybė stiprinti šeimos ryšį bei ugdyti mažojo vaiko emocijas, kalbą ir mąstymą.

Kodėl svarbu skaityti kartu?

Bendravimo stiprinimas. Vaikai labai vertina, kai tėvai skiria jiems dėmesio. Kartu skaitant jie jaučia, kad jų mintys ir jausmai svarbūs, ypač jei tėvai skaito lėtai ir išraiškingai, kartkartėmis sustoja, pasižiūri į vaiką.

Emocijų ugdymas. Istorijos leidžia vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus, įsijausti į herojų patirtis bei išmokti empatijos. Net jeigu apie tai negalvojate, bet skaitydami su vaiku atliekate milžinišką darbą: vaikas stebi Jūsų intonaciją, susieją ją su Jūsų veido išraiška, priskiria ją emocijai, o galbūt net išmoksta suteikti jai pavadinimą. Vaikai mokosi kopijuodami, todėl Jums nieko daug nereikia daryti, tiesiog būti savimi.

Kalbos ir mąstymo lavinimas. Klausydamiesi istorijų vaikai išmoksta naujų žodžių, mokosi sudėtingesnių sakinių ir gebėjimo aiškiai išreikšti mintis. Nors bendraudami su vaikais mes dažnai stengiamės bendrauti supaprastinta kalba, tačiau truputį sudėtingesnių tekstų skaitymas kartu su tėvais yra puiki galimybė tobulėti: vaikas moksi, bet kartu jaučia tėvų palaikymą ir bendrumą. Be to, diskutuodami jie mokosi argumentuoti savo nuomonę.

Skaitymo ir diskusijos principai

Įtraukimas. Leiskite vaikui pasirinkti knygą ar net knygos puslapį. Kai vaikas turi pasirinkimo galimybę, jis labiau įsitraukia į skaitymą.

Klausimai. Po kiekvienos istorijos ar net puslapio užduokite atvirus klausimus:

• „Kaip manai, kodėl jis taip pasielgė?“

• „Ką jaustumei tu, jei būtum herojus?“

• „Kas tau labiausiai patiko šiame laiške?“

Jei skaitote „Giliaus laiškus“, šie klausimai paprastai jau yra pasufleruoti tekste, tačiau visada pasitelkite savo intuicija - Jūs geriausiai žinote, kas Jūsų vaikui įdomu, vertinga. Jei vaikas į klausimus dar nemoka atsakyti ar atsako trumpai, vos keliais žodžiais, nespauskite - svarbu, kad jis bando ir mokosi. Laikui bėgant atsakymai darysis vis labiau išsamūs.

Refleksija. Pakvieskite vaiką papasakoti savo įspūdžius: kas jam buvo įdomu, keista ar juokinga. Tai padeda ne tik geriau suprasti istoriją, bet ir išmokti išreikšti savo mintis. Jei vaikui sunku papasakoti, padėkite užduodami klausimų.

Praktiniai patarimai

• Trumpomis, bet reguliariomis dozėmis. Mažiems vaikams lengviau susikaupti trumpiau, todėl keli trumpi skaitymo seansai per savaitę dažnai veiksmingesni nei vienas ilgas. Prisiminkite - Jūs siekiate, kad skaitymasis asocijuotųsi su geromis emocijomis!

• Gyvas skaitymas. Naudokite balsą, mimiką, gestus – taip istorija tampa gyva, o vaiko dėmesys išlieka ilgiau.

• Kartojimas – normalu. Vaikai dažnai nori perskaityti tą patį laišką kelis kartus. Tai natūralu ir padeda įtvirtinti įspūdžius, suteikia saugumo jausmą.

• Kūrybiškas įsitraukimas. Po skaitymo galima kartu nupiešti istorijos momentą ar net sugalvoti, ką herojus galėtų patirti toliau. Tai padeda vaikui giliau įsijausti ir lavina kūrybiškumą.

Pabaiga

Bendras skaitymas ir pokalbis po to – ne tik būdas mokyti vaikus, bet ir puiki proga stiprinti šeimos ryšį. Kiekvienas istorijos klausimas, pokalbis ar kūrybinė užduotis – tai laikas, kai vaikas jaučia, kad jo mintys svarbios, o tėvų dėmesys yra tikras ir šiltas.

Nuotrauka: Jonathan Borba iš Unsplash