Kaip formuojasi vaiko savarankiškumas?

Margaret Mahler, vengrų kilmės psichoanalitikė, daug metų tyrinėjo, kaip vaikai pereina nuo visiško susiliejimo su mama prie suvokimo, kad jie yra atskiri, savarankiški žmonės. Jos teorija apie atsiskyrimo–individualizacijos procesą padeda suprasti, kodėl mažų vaikų elgesys kartais atrodo prieštaringas: vieną minutę jie tarytum nori atsiplėšti ir tyrinėti pasaulį, o kitą — grįžta į Jūsų glėbį.

Atlikdama mamų ir vaikų stebėjimo tyrimus ji išskyrė kelias vaiko raidos fazes:

1. Normali simbiozė (apie 1–5 mėn.).
   Kūdikis jaučia, kad mama ir jis yra viena visuma. Jis neturi atskiro „aš“ pojūčio — jo saugumas priklauso nuo nuolatinio šilumos, maitinimo ir globos pojūčio.

2. Diferenciacijos, atsiskyrimo pradžia (apie 5–9 mėn.).
   Vaikas pradeda pastebėti, kad mama ir jis nėra tas pats. Atsiranda daugiau vizualinio kontakto su aplinka, o mama tampa „saugia baze“, prie kurios norisi grįžti.

3. Praktikavimo fazė (apie 9–16 mėn.).
   Kūdikis įgyja judėjimo laisvę — ropoja, vaikšto, bėgioja. Jo savivertės jausmas dažnai remiasi fizinio pajėgumo suvokimu. Vaikas vis drąsiau tolsta nuo mamos, tačiau reguliariai „pasitikrina“, ar ji vis dar šalia. Turbūt esate tai patyrę - žaisdamas vaikas tarytum sustoja, žiūri į Jus, o pamatęs Jūsų šypseną tęsia žaidimą toliau.

4. Artumo atkūrimo fazė (apie 16–24 mėn.).
   Vaikas pradeda suvokti, kad yra atskiras asmuo, ir dėl to kartais patiria nerimą. Čia pasireiškia garsusis „prilipimas“ — noras būti arti, susilieti, net jei ką tik drąsiai tyrinėjo pasaulį. Vaikui ypač svarbus tėvų patvirtinimas, palaikymas.

5. Individualizacija ir tapatumo augimas (apie 2–3 m.).
   Vaikas vis labiau jaučiasi savarankiškas: formuojasi jo pomėgiai, žodynas, nuomonės. Tačiau emocinis ryšys su mama ar kitu globėju išlieka kaip ramstis.

6. Objektų pastovumo fazė (apie 3 m. ir vėliau).
   Vaikas supranta, kad mama ar tėtis egzistuoja net tada, kai jų nemato. Tai leidžia sumažinti atsiskyrimo nerimą ir suteikia daugiau pasitikėjimo tyrinėjant pasaulį. Dabar trumpalaikis išsiskyrimas nebekelia tokio streso, nes viduje vaikas išsaugo jausmą, jog yra mylimas ir kad artimieji grįš.

Norint įgyvendinti M. Mahler įžvalgas šiandien, verta prisiminti: kiekviename etape vaikui svarbiausia turėti patikimą „emocinio sugrįžimo uostą“. Tai reiškia — būti su juo taip, kad jis jaustų Jūsų pastovumą, šilumą ir dėmesį, nepriklausomai nuo to, kiek jis drąsiai keliauja nuo Jūsų į savo atradimų pasaulį.

Kaip tai atrodo praktiškai?

• Būkite prieinami ir dėmesingi. Pavyzdžiui, jei vaikas nori šalia sėdėti piešiant ar žaidžiant, skirkite jam kelias minutes savo dėmesio, net jei esate užsiėmę. Tai sustiprina jo saugumo jausmą. Žinoma, Jūs visada galite paaiškinti, kad piešinį apžiūrėsite vos baigsite plauti indus, nebūtina nutraukti savo darbo, bet svarbu, kad parodytumėte, kad išgirdote, pastebėjote poreikį būti ryšyje.

• Skatinkite tyrinėjimą, bet leiskite grįžti. Leiskite vaikui išbandyti žaidimus kieme ar tyrinėti naujas vietas, bet paaiškinkite, kad galite laukti šalia, jei jam reikės pagalbos ar norės grįžti. Jums nebūtina vaiką nuo visko apsaugoti, jei "pavojaus" pasekmės nėra didelės - pvz. jei matote, kad kažką išpils, negriebkite vaikui indo iš rankų, leiskite išpilti ir būkite pasiekiami kai vaikas nusimins, parodykite, kad viskas tvarkoje, galima tai sutvarkyti.

• Skatinkite smalsumą, bet neverskite. Leiskite vaikui vystytis natūraliai. Kartais vaikai patiria daugiau saugumo žaisdami tuos pačius žaidimus, skaitydami tas pačias knygeles daugybę kartų. Jūs visada galite pasiūlyti pažaisti naują žaidimą, bet jei vaikas to nenori, klauskite ko norėtų.

• Gerbkite jo poreikį būti arti. Jei vaikas po intensyvios dienos ar išsiskyrimo rodo norą glaustytis ar būti ant rankų, raskite laiko jam parodyti šilumą – tai jam padeda jaustis saugiai.

• Praktikuokite trumpalaikius atsisveikinimus. Pavyzdžiui, trumpai atsisveikinkite prieš palikdami vaiką su aukle ir aiškiai pasakykite, kada sugrįšite – tai padeda jam jaustis ramiau. Būtinai laikykitės savo žodžio ir grįžkite sutartu laiku. Dabar darželiai paprastai irgi siūlo adaptacijos periodą (vaiko palikimą trumpesniais intervalais), pasinaudokite šia galimybe, nes atsisveikinti ilgesniam laikui bus lengviau, kai vaikas turės pozityvią asociaciją su darželiu - ji susikurs, jei tėvai grįš dar nepradėjus verkti.

• Suteikite aiškias ribas ir struktūrą. Laikykitės tvirtos miego ar valgymo rutinos – vaikas jausis saugiau, kai žinos, kas laukia.

• Skatinkite savarankiškumą ir saviraišką. Jei yra galimybė, leiskite vaikui rinktis drabužius ar žaislus, kuriais žais, ir pasakykite, kad jo nuomonė yra svarbi.

Pabaigai

Margaret Mahler teorija primena, kad vaiko kelias link savarankiškumo yra ilgas ir kartais nelengvas. Tačiau su Jūsų dėmesiu, šiluma ir supratimu mažasis žmogus išmoksta, kad pasaulis yra saugi vieta, o Jūs – patikima atrama. Tai pamatas, kuris lydės jį visą gyvenimą.

Nuotrauka: Jessica Rockowitz iš Unsplash.